Kai gamta tampa menininke: kaip aš įsimylėjau augalinį audinų marginimą.

Kažkas nepaprastai jaudinančio ir magiško - leisti gamtai kurti tavo rankomis – pasitikėti procesu, paleisti kontrolę ir leisti augalams, žiedlapiams ir mineralams savaip kurti grožį. Tas 
procesas - augalinis audinių dažymas ir marginimas.

 🌿 Kas yra augalinis marginimas?

Augalinis audinių marginimas ir dažymas yra natūrali dažymo technika, kurios metu augalai, gėlės ir mineralai perkelia savo pigmentus tiesiai ant audinio. Procesas yra lėtas, subtilus ir šiek tiek nenuspėjamas – tai tarsi audinio ir augalijos pokalbis.

Dar gerokai prieš atsirandant sintetiniams dažams, mūsų protėviai daudiniams dažyti naudojo natūralius pigmentus – šaknis, žievę, gėles ir žoleles. Tai, kas šiandien gali atrodyti kaip nauja „eko tendencija“, iš tiesų yra sena praktika – grįžimas prie pačios spalvos ištakų.

Šis procesas remiasi augaluose esančiais taninais ir natūraliais dažais – organiniais junginiais, kurie, sąveikaudami su drėgme, šiluma ir metalo druskomis, veikia kaip švelnūs dažai. Šie taninai reaguoja su audinio pluoštais, palikdami subtilius lapų, stiebų ir žiedlapių atspaudus – minkštus, nenuspėjamus ir organiškus.

Tam tikra prasme augalinis marginimas yra gamtos tapybos forma – bendradarbiavimas tarp kūrėjo ir augalo. Tai lėtas ir meditacinis procesas. Nuo pradžios iki pabaigos vieno audinio išmarginimas augalais gali užtrukti kelias dienas.

Štai proceso apžvalga:

1. Audinio šveitimas – natūralūs audiniai, tokie kaip šilkas, linas ar medvilnė, pirmiausia kruopščiai valomi, kad būtų pašalinti riebalai ar likučiai, užtikrinant, kad augalai galėtų tolygiai išskirti pigmentus.
2. Kandijimas – audinys mirkomas natūraliame mineraliniame tirpale (vadinamame kandiklyje ), kuris padeda augaliniams dažams visam laikui prisitvirtinti prie pluoštų.
3. Augalų rinkimas ir paruošimas. Lapai, žiedai, o kartais ir žievė ar sėklos surenkamos – geriausia iš vietinės aplinkos – ir švelniai prispaudžiamos arba išdėliojamos ant drėgno audinio.
4. Surišimas – audinys kruopščiai susukamas aplink lazdelę arba sulankstomas ir suspaudžiamas, o tada tvirtai surišamas, kad augalinė medžiaga laikytųsi vietoje.
5. Garinimas arba virimas – ryšulėlis kelias valandas garinamas, kad šiluma ir drėgmė iš augalų į audinį perkeltų pigmentus.
6. Išpakavimas – ryšulėlis paliekamas pastovėti per naktį ar ilgiau, kad spalvos sustiprėtų, o atspaudai visiškai išryškėtų, prieš galutinai jį išpakuojant.
7. Skalavimas – pagamintas audinys švelniai skalaujamas – kartais kelis kartus, kad būtų pašalintos augalinės dalelės ir atsiskleistų galutinis, ilgalaikis atspaudas.

Nėra dviejų vienodų raštų. Temperatūra, metų laikas, audinio tipas ir net vietinio vandens cheminė sudėtis – visa tai turi įtakos galutiniam rezultatui. Tas nenuspėjamumas ir yra augalinio marginimo grožis: gyvas, kaip ir gamta, iš kurios jis kilęs.

🌸 Kaip atradau augalinį marginimą

Mano pažintis su šia technika prasidėjo pačiu paprasčiausiu būdu – naršant internete, akis užkliuvo už nuotraukos, kurioje pavaizduotas audinys, išmargintas blyškiomis lapų formomis - tarsi akvarelės paveikslas.

Kai supratau, kad tai iš tikrųjų naturalūs augalų atspaudai, pajutau, kad tiesiog turiu išmėginti šią techniką. Mane akimirksniu sužavėjo tie žemiški tonai, švelnūs, netobuli raštai, tas gyvas grožis, kurį gali sukurti tik gamta.

Valandų valandas skaičiau, studijavau kitų meistrų darbus, mokiausi iš online kursų. Tuo metu turėjau daug šilko atraižų nuo savo siuvimo projektų, o mamos sodas buvo perpildytas augalų ir gėlių – tad pradėjau eksperimentuoti.

Ne kiekvienas bandymas buvo vykęs. Kai kurie augalai nepaliko jokių atspaudų; kiti mane nustebino ryškiomis spalvomis. Pamažu atradau, kurie mūsų krašto augalai geriausiai margina ir kurie audiniai tam tinka geriausiai.

Netrukus nuo mažų bandymų perėjau prie skarelių, palaidinių ir suknelių – ir tada supratau: tai nėra šiaip technika, tai - pokalbis su gamta.

🌾 Augalinis marginimas mano kūryboje

Augalinis marginimas tapo mano kūrybinės filosofijos širdimi. Jis atspindi viską, ką noriu, kad VIKA simbolizuotų – kantrybę, individualumą, tvarumą ir lėtą kūrybą.

Kiekvienas raštas yra unikalus, jo neįmanoma pakartoti. Jo grožis priklauso nuo daugybės natūralių kintamųjų – kiek laiko audinys buvo kandijamas, kokie augalai buvo naudojami, ir net kokiu metų laiku jie surinkti. Šis nenuspėjamumas ir daro kiekvieną kūrinį tokį ypatingą.

Man augalinis marginimas yra ne tik tvari, bet ir meditatyvi kūryba. Man patinka rinkti augalus, dėlioti augalų kompozicijas, jausti šilko ir lino tekstūras tarp pirštų, šis procesas tarsi pakrauna mano sielą. Sunkiausia yra išlaukti rezultato, o džiaugsmingiausia akimirka – išvyniojimas – atradimo akimirka, kai gamta atskleidžia savo meno kūrinius.

 

Kiekvienas atspaudas atrodo gyvas – gamtos prisilietimas, užfiksuotas spalvomis ir formomis. Joks menininkas negalėtų tapyti geriau nei pati gamta.

Augalinis marginimas išmokė mane kantrybės ir mėgavimosi momentu. Jis primena, kad tikrojo grožio negalima skubinti – sukurti kažką nepakartojamo reikia laiko. O šiandieniniame pasaulyje tai labai sunku. 

VIKA drabužiai nėra tiesiog drabužiai; tai nešiojami meno kūriniai, gimę iš meilės gamtai ir kūrybai. Kiekvienas iš jų neša dalelę manęs – ir mane supančio pasaulio. Man tai yra VIKA esmė: kurti lėtai, gerbti gamtą ir padėti kitiems pajusti ryšį su kažkuo tikru.

Augalinis marginimas reikalauja kruopštumo, kantrybės ir laiko, tačiau vertas kiekvienos akimirkos – juk gamta dovanoja daugiau grožio, nei mes kada nors galėtume įsivaizduoti.

Ir tikiuosi, tyrinėdami šiuos kūrinius, pajusite tą tylų džiaugsmą – džiaugsmą dėvėti kažką, sukurtą kartu su gamta.